Home > Specialybės > Socialiniai mokslai > Verslo pasaulis > Žmogiškųjų išteklių vadyba / Human Resource Management

Žmogiškųjų išteklių vadyba / Human Resource Management

Žmogiškieji ištekliai turi būti suvokiami kaip tam tikras kompetencijas turintys organizacijos darbuotojai, kurie, priimdami ir realizuodami sprendimus, daro įtaką organizacijos veiklos efektyvumui.




KUR STUDIJUOTI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VADYBĄ?



University of Worcester
Human Resource Management Degrees

Birmingham City University
Business and Human Resource Management

University of Greenwich
Business with Human Resource Managemen
Human Resource Management

University of South Wales
Human Resource Management

University of Bedfordshire
Human Resource Management

Coventry University
Business and Human Resource Management

University of Bradford
Human Resource Management

University of Chichester
HR Management


Saxion University of Applied Science
Bachelor in International Human Resource Management



SVAJOJI TAPTI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SPECIALISTU
?








  



PLAČIAU APIE
ŽMOGIŠKUOSIUS IŠTEKLIUS



Žmogiškasis kapitalas, žmogiškieji ištekliai - žmogiškieji „turtai“, ištekliai; ekonomikoje - esminis ekonomikos, ekonominės veiklos veiksnys. Tai žmonių išsilavinimas, profesija ir patyrimas, kuris yra gamybos pagrindas; tai mokymusi ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas, didinantys žmonių veiklinį našumą bei verslumą.

Žmogiškasis kapitalas, pasak prof. Juozo Bagdanavičiaus - vertingiausias šiuolaikinės visuomenės išteklius, svarbesnis už gamtos išteklius, materialinį turtą. Pasak D. Greison “būtent žmogiškasis kapitalas, o ne fabrikai, įrengimai ir gamybinės atsargos yra konkurencingumo, ekonominio augimo ir efektyvumo kertinis akmuo”[1]


Žmogiškųjų išteklių vadybos sąvoka buvo pradėta vartoti nuo 1970 m. Įvairūs mokslininkai stengiasi kompleksiškai nagrinėti žmogaus vaidmenį organizacijoje, jo vertybes, kultūros aspektus. Pastaruoju metu ypač pabrėžiama globalios konkurencijos, integracijos įtaka darbo jėgos vystymuisi ir panaudojimo efektyvumui. Tačiau mokslinėje literatūroje galima aptikti įvairių žmogiškųjų išteklių vadybos aiškinimų.

Nesibaigia diskusijos dėl personalo, žmonių ir (arba) žmogiškųjų išteklių sampratų. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti I. Bakanauskienės personalo sampratos apibrėžimą: „Personalas (kitaip: žmogiškieji (žmonių) ištekliai, darbo jėga, kadrai) - tai visi organizacijos dirbantieji: darbininkai, vadovai, specialistai, aptarnaujantis personalas ir t.t.“ (I.Bakanauskienė, 2002). Visų šių sąvokų vartoti kaip sinonimus netinka. Jos turi savo specifiką ir turinį. Trumpai panagrinėkime kiekvieną iš jų.

Dirbantys šalies gyventojai makroekonominiu lygiu gali būti įvardijami kaip žmonių ištekliai. Visos šalies visuomenės išsilavinimo, socialinio išprusimo ir kvalifikacinio pasirengimo lygis, įvertinant ir visuomenės struktūrinį pasidalijimą į darbinio amžiaus ir užimtuosius piliečius bei išlaikytinius ir socialiai remtinus gyventojus, suformuoja tą potencialią gyventojų grupę, kuri ir vadinama žmonių darbo ištekliais.


Žmogiškieji ištekliai
turi būti suvokiami kaip tam tikras kompetencijas turintys organizacijos darbuotojai, kurie, priimdami ir realizuodami sprendimus, daro įtaką organizacijos veiklos efektyvumui.

Įvairūs autoriai žmogiškųjų išteklių vadybą tradiciškai sieja su personalo vadyba. Tačiau tarp šių dviejų sąvokų yra esminiai skirtumai. Personalo vadyba nukreipta į organizacijos aplinką, o žmogiškųjų išteklių vadyba į organizacijos, šalies bei globalią aplinką.




ĮSIJAUSK