Švietimas / Education

Ugdymas, kaip sudėtinė socializacijos proceso dalis, veiksmingai keičia asmenybės moralines nuostatas, jos visuomeninę sąmonę.




KUR STUDIJUOTI



University of Worcester
Education Studies

University of Southampton
Education (3 years)
Education and Psychology (3 years)

Birmingham City University
Conductive Education

University of Greenwich
Education Studies

University of South Wales
Certificate of Higher Education Introduction to Secondary Teaching
Post-compulsory Education & Training
Secondary Teaching Design & Technology with Qualified Teacher Status (QTS)
Secondary Teaching Mathematics with ICT with Qualified Teacher Status (QTS)
Secondary Teaching Mathematics with Science with Qualified Teacher Status (QTS)
 Secondary Teaching Science with ICT with Qualified Teacher Status (QTS)
Secondary Teaching Science with Mathematics with Qualified Teacher Status (QTS)
History with Education
Professional Welsh with Education
Mathematics with Education
Psychology with Education
Sociology with Education
Childhood and Youth
Criminology and Criminal Justice and Youth Justice
Youth and Community Work
Youth and Community Work (Sport)
 Youth and Community Work (Youth Justice)
Creative & Therapeutic Arts
Education
Inclusive Education
History with Education
Professional Welsh with Education

University of Bedfordshire
Education and Mathematics
Education Studies
Education Studies & English

Coventry University
Youth Work
Applied Community and Social Studies



SVAJOJI TAPTI ŠVIETIMO DARBUOTOJU ARBA MOKYTOJU?








  



PLAČIAU APIE ŠVIETIMĄ





Ugdymas – socialinis reiškinys, kuriantis žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.


Ugdymo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, kadangi laikomasi skirtingų filosofinių, psichologinių, sociokultūrinių koncepcijų. Vieni akcentuoja ugdytojo veiklą, vienkryptį veikimą į ugdytinį, kiti – dvikryptį veikimą. Todėl ugdymas nagrinėjamas įvairiais aspektais – kaip sąveika, kaip bendravimas, kaip santykiavimas, kaip veikla, kaip valdymas ir pan. Visi požiūriai į ugdymą, nors ir skirtingi, tačiau iš esmės yra teisingi, nes atspindi ugdymo tikrovę.


Galima išskirti šiuos bendruosius ugdymo klausimus:
  • Ugdymo tikrovė ir jos pažinimas – ugdymo samprata, ugdymo tikrovė, ugdymo tikrovė ir jos apibūdinimas kategorinėmis sąvokomis (procesinėmis ir neprocesinėmis), mokslinis ugdymo tikrovės pažinimas (racionalistinis, empirinis, fenomenologinis, praktinis ir kt.);
  • Ugdymo tikslai ir uždaviniai – tiesioginiai ir netiesioginiai ugdymo tikslai, bendrieji ir galutiniai ugdymo tikslai; psichinio lavinimo, socialinio auklėjimo, kultūrinio lavinimo, dvasinio auklėjimo ir kt. uždaviniai;
  • Ugdytinio charakteristika – bendroji ir amžiaus tarpsnių charakteristika ir kt.;
  • Ugdytojo charakteristika – bendroji charakteristika, pedagoginis pašaukimas, pedagogo priedermės, pedagoginio darbo ypatumai, pedagoginė kultūra ir pedagoginiai gebėjimai, pedagoginė dora ir kt.;
  • Mokyklos gyvenimas ir ugdytinio saviraiška.

Ugdymas, kaip sudėtinė socializacijos proceso dalis, veiksmingai keičia asmenybės moralines nuostatas, jos visuomeninę sąmonę. Pastarosios pagrindu formuojama elgsena. Šis sudėtingas procesas turi savo logiką: žinios apie moralines vertybes turtina individo sąmonę, intelektą; virtusios įsitikinimais bei įpročiais, kaip stabilesnėmis žmogaus sąmonės savybėmis, labai lemia jaunuolio elgseną.

Ugdymo principai, griežtai nereglamentuodami pedagogo veiklos, moraliniu, estetinių, fizinių savybių ugdymo procesą sukonkretina, įgalina išvengti daugelio klaidų, per trumpą laiką padeda įgyti šios veiklos įgūdžių. Ugdymo proceso etapų, ugdymo principų žinojimas sudaro sąlygas perprasti, bei taikyti konkrečius ugdymo metodus.
Ugdymas – pagrindinė pedagogikos sąvoka, suprantama kaip „naujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. darymas, kad ji subręstų visais gyvenimo atžvilgiais ir visomis savo žmogiškosios prigimties išgalėmis“.

Lietuvių pedagogas klasikas Stasys Šalkauskis sako, kad ugdymas yra bendras visos asmenybės lavinimas, apimantis žmogaus visumą. Turi būti ugdoma kartu ir žmogaus kūnas, ir dvasia, nes žmogus nėra nei vienas tik kūnas, nei viena dvasia, bet sudaro vieną psichofizinę substanciją, kurioje kūnas turi įtakos dvasios reiškimuisi, o iš kitos pusės dvasia veikia kūną. Kitaip tariant, žmogaus kūnas ir dvasia turi įtakos vienas kitam. Taigi ir gyvenime, ir ugdyme privalu derinti dvasinę ir fizinę žmogaus puses, kad jiedvi atitiktų substancinės vienybės reikalavimus pagal tuos principus, apie kuriuos buvo kalbėta.

Šalkauskis taip pat nurodo, jog ugdymas yra pedagogikos mokslo objektas: „Šiais laikais pedagogika paprastai yra suprantama mokslo prasme. Šito mokslo objektas yra ugdymas“.
St. Šalkauskis išskiria 9 ugdymo uždavinius. Pirmasis yra fizinis lavinimas:
  • Fizinis auklėjimas;
  • Protinis lavinimas;
  • Dorinis auklėjimas;
  • Estetinis lavinimas;
  • Religinis auklėjimas;
  • Individualinis auklėjimas;
  • Visuomeninis auklėjimas;
  • Tautinis auklėjimas;
  • Tarptautinis auklėjimas.
Švietimo įstatymas ugdymą apibrėžia taip: ugdymas – mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas.


Pirminį išsilavinimą sudaro 5–7 metų formalus, struktūruotas mokymas. Apskritai pirminį išsilavinimą sudaro šešerių ar aštuonerių metų mokymosi, pradedant nuo penkerių ar šešerių metų amžiaus, nors tai dažnai skiriasi skirtingose šalyse. Visame pasaulyje apie 89 % žmonių pereina pradinį išsilavinimą ir ši proporcija vis auga. Pagal „Švietimas visiems“ UNESCO programą daugelis šalių yra įsipareigojusios užtikrinti visuotinį priėmimą į pradinį išsilavinimą iki 2015 m. Jau dabar daugelyje šalių pradinis išsilavinimas yra privalomas. Mokyklos, kuriose suteikiamas pradinis išsilavinimas dažniausiai vadinamos pradinėmis.

Vidurinis išsilavinimas
Daugelyje šiuolaikinių mokyklų mokymo sistemų pasaulyje, sudaro formalusis švietimas, kuris atsiranda paauglystės laikotarpyje. Priklausomai nuo mokyklos sistemos, tokios mokyklos gali būti vadinamos vidurinėmis mokyklomis, licėjais, koledžais ar profesinio rengimo centrais. Vidurinis išsilavinimas suteikiamas paauglystėje, o jo tikslas yra suteikti bendras žinias, paruošti žmogų aukštajam mokymui arba iškart konkrečiai profesijai.



ĮDOMYBĖS