Home > Specialybės > Socialiniai mokslai > Psichologija / Psychology

Psichologija / Psychology

Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.






KUR STUDIJUOTI PSICHOLOGIJĄ UŽSIENYJE



University of Surrey
Psychology

University of Worcester
Business Psychology
Counselling Psychology
Developmental Psychology
Forensic Psychology
Psychology
Psychology BSc (Hons) / Psychological Studies
Sport & Exercise Psychology

University of Southampton
Psychology (3 years)
Criminology and Psychology (3 years)
Education and Psychology (3 years)

Birmingham City University
Psychology
Psychology with Criminology
Psychology with Sociology

Southampton Solent University
Psychology
Psychology (Counselling)
Psychology (Criminal Behaviour)
Psychology (Education)
Psychology (Health Psychology)
Criminal Investigation with Psychology
Criminology and Psychology

University of Greenwich
Psychology with Counselling
Psychology
Sociology and Psychology
Criminology and Criminal Psychology
Business Psychology

University of South Wales
Applied Psychology
Developmental Psychology
Psychology
Sports Psychology
Criminology with Psychology
Sociology with Psychology
Psychology with Criminology
Psychology with Education
Psychology with Behaviour Analysis
Psychology
Psychology with Counselling
Psychology with Developmental Disorders

University of Bedfordshire
Health Psychology (accredited)
Psychology (accredited)
Psychology & Criminology (accredited)
Psychology & Criminal Behaviour
Psychology, Counselling & Therapies

Coventry University
Psychology
Psychology and Criminology
Sociology and Psychology
Sport Psychology
Criminology and Psychology

University of Bradford
Psychology and Crime
Psychology 
Psychology with Counselling


University of Chichester
Psychology
Humanistic Counselling
Sport & Exercise Psychology



SVAJOJI TAPTI PSICHOLOGU?








  



PLAČIAU APIE PSICHOLOGIJĄ




Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.

Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Gelmių psichologai nagrinėja pasąmonę. Psichologijos tikslas – aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenos ypatybes.

Šiuolaikinė psichologija apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis, todėl diferencijuojasi į atskiras šakas/disciplinas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultatų pritaikymo sferomis.

Yra ir tarpdisciplininiai dalykai, tokie kaip psichofizika, psicholingvistika ir t. t. Šie hibridiniai mokslai tiria žmogaus reiškinius dviejų ir daugiau mokslų metodais. Žmogus kurio darbas yra psichologija yra vadinamas psichologas.


Pagrindinės psichologijos šakos
  • Bendroji psichologija – tiria bendriausius normalaus suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, įvairius psichikos procesus (dėmesį, mąstymą, atmintį).
  • Asmenybės (diferencinė psichologija) – nagrinėja individualius žmonių skirtumus, ji apima asmenybės psichologiją.
  • Socialinė psichologija – tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius (pvz., kaip suvokiame, vertiname vieni kitus bei save grupėje žmonių).
  • Raidos (amžiaus tarpsnių; vystymosi) psichologija – tiria, kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui (pagal tai skiriama vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio ir seno žmogaus – geronto psichologija).
  • Medicininė psichologija – nagrinėja psichologinius įvairių susirgimų aspektus.
  • Pedagoginė psichologija – tiria psichologinius žmogaus ugdymo ypatumus, mokymo ir auklėjimo bei mokymosi ir saviauklos psichologinius dėsningumus (pvz., santykiai tarp mokinių ir mokytojų; mokymo metodų ir priemonių efektyvumo psichologinės sąlygos).
  • Darbo ir inžinerinė psichologija – tyrinėja darbo mokslinio organizavimo problemas, žmogaus ir mašinų sąveiką gamyboje, profesines asmenybės ypatybes ir t. t. (pvz., sprendžia profesinio apsisprendimo problemas).
  • Kūrybos psichologija – aiškina mokslinės, techninės, meninės kūrybos procesų dėsningumus, kūrybinių sugebėjimų struktūrą ir pan.
  • Sporto psichologija – atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas, sportinių įgūdžių formavimo ypatybes, tiria sportininkų elgseną varžybose ir t. t.
  • Zoopsichologija – tyrinėja žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
  • Yra ir kitų įvairių psichologijos šakų, kurios intensyviai vystosi, pvz., reklamos, muzikos, teisės, prekybos psichologija ir daugelis kitų.



ĮSIJAUSK